Vėl prabėgo metai, tiesa pas mus karpininkus, metai truputį skaičiuojasi kitaip: prasideda balandžiu, o baigiasi lapkričiu,- visa kita balastas. Mes su Andriumi tradiciškai sezono uždarymą darom Šumbare. Norisi prieš žiemą pasikrauti maksimaliai gerais įspūdžiais, po visu varžybų pažvejoti tiesiog savam malonumui, išbandyti kokius nors taktinius naujus sumastymus. Dėl to žūklės sesiją darėme šiek tiek ilgesnę, kad spėtume “parinkti raktelius” į rūpimus klausimus, bei, kadangi žūklė vėlyva, tai kad jos “nesušiktų” koks nors blogas oras. Šį sezoną mano buvo jau 5-ta, Andriaus antra kelionė į šį telkinį.

 

Asmeninės nuotr. Vladas

Mūsų gero draugo Vlado dėka galėjome suplanuoti šią žūklę mums norima taktika ir norimam sektoriuje. Kitaip tariant turėjome pilną VIP-ą. Kadangi šiemet rugpjūtį su Vladu mes jau turėjome labai gerą žūklę su taktika maksimaliai “spausti “ sektorių ir joje pagavom beveik 1,1 tonos žuvų, tai šį kartą norėjome pažvejoti truputį kitaip. Užbėgant į priekį prisipažinsiu, jog truputį susimalėm ir neatlikom visko taip kaip buvom planavę, tačiau jau viską esame apgalvoję, atlikę analizę ir suplanavę atlikti teisingiau kitų metų rugpjūtį.

 

 

 

Facebook nuotr. Frank Schmidt Nico

Aš jau 3 metus girdžiu apie žinomo žvejo iš Vokietijos Frank Shmidt taktiką, kurią man vieni ar kiti draugai papasakoja. Ir dabar rugsėjį buvau jį sutikęs Šumbare prieš Kubok Družby. Jis turėjo nuostabią žūklę, tačiau jo sesija truko 15 parų. Aš pasitelkęs savo praktiką šiame ežere pradėjau analizuot jo taktiką. Frankas žino ir stebi mano komandų pasiekimus Šumbare ir susitikus paatvirauja apie savo žūkles šiame ežere. Taktikos esmė ta, kad norima pagaut didelias arba labai didelias žuvis. O tai siekiama padaryti gausiai ir gerai šeriant. Tai skiriasi nuo sportinio gaudymo ir tuoj suprasit kodėl. Mes ir Vladas per du sektorius turėjome virš 300 kg boilių. Sunaudojom ne viską, liko keliasdešimt kg. Taip pat turėjom daug gerų pelečių.

Taigi apie pačią žūklę. Pirmą parą nenustojo lyti, o kadangi buvo galas spalio, dienos neilgos, tai lyg ir nespėjom apsispręsti su tolimesne žūklės taktika, “neįdirbom” pasirinktų vietų. Pirmi kibimai buvo naktį. Visą kitą parą buvo stiprus vėjas, kuris smarkiai trukdė visiems mūsų sumastymams. Vladas žvejojo 26-am sektoriuje, mes su Andriumi 28-am, tačiau vėliau išskirstėm meškeres ir vieną stovą pastatėm į 29-ą sektorių. Laikotarpis neatrodė lengvas. Žuvų aktyvumas būdavo, jis prasidėdavo tradiciškai nuo vidurio kliuvinių, tačiau perimetru apie ežerą nenusirisdavo. Vladas startavo greičiau, o ir pirmos žuvys buvo solidžios. Per pirmas 2 paras jau buvo pagautos kelios virš 20 kg, 26 kg ir 28-tukas.

Asmeninės nuotr. Vladas

Vėlesnėm naktim mes irgi turėdavome virš 20-tukų, o dieną tos vietos nebedirbo. Ieškoti dieninių sekėsi nelengvai. Andrius “knisosi” su mažesnėmis, dažniausiai 13-16 kg sveriančiais karpiais. Vladas, prisiminęs paskutinį rugpjūtį, užsimanė daugiau kibimų ir prisidarė daugokai velniškai gerai prišertų vietų. Vienu tarpu sekėsi labai gerai, nes jau buvo pagavęs 4-is 28-tukus ir vieną 30-tuką. Vėliau mūsų suplanuota taktika susikniso, manau jog per daug padarėm gerų vietų. Aš truputį priėmiau tinginio poziciją. Išmokau tamsiu paros metu turėti 4-5 didelius karpius ir nesiblaškiau.

 

 

Asmeninės nuotr. Renaldas

Daugelis mano vietoje pagautų žuvų buvo virš 20 kg, o mažiausios buvo tik nuo 18-os. Vienas vakarinis žiauriai stiprus karpis buvo 29 kg svorio. O vienas 25-tukas buvo toks kovingas, jog net antrą kartą su Andriumi svėrėme negalėdami patikėt matydami tik “tiek”. Kokioj 4-toj paroj žiūriu Andrius jau truputį “nosį nukabinęs” bei aprimęs, nes jau rankų nepakelia nuo šėrimo, o vieta į kurią dedama daug vilčių, niekaip neatiduoda monstro. Aš vis drąsinu, jog reikia kentėt, žinau daug žuvų virš 30 ir 32-jų kg su jų pagavimo istorijomis ir tvirtinu, kad būtent iš ten didžiausia tikimybė sulaukti ypatingo kibimo. Jau net statistiškai buvau išskaičiavęs jog iš 10-ties karpių- 1 būna solidus, iš 20-ties-2 karpiai. Andrius man atkerta, jog jau senai tada atėjęs laikas!

Ir ką jūs galvojat, tas ypatingas kibimas buvo tada, kai niekas jo nesitikėjo. Vėlyvas rytas, power bankas tuščias ir išvežtas pakrauti, baigiasi cukrus ir vanduo. Kažkam reik “aplopyt” šituos buitinius dalykus. Sakau Andriui,- važiuok. O jis kažkaip net nesvarstęs ėmė išsisukinėti jog neva nesusikalbės kroatiškai… Kadangi po nakties turėjome 4 žuvis palikę rytiniam filmavimui ir fotografavimui, tame tarpe buvo užimti abu svėrimo slingai, o mažiausia žuvis tos nakties buvo 18kg, kitos virš 20-ties, tai aš suprasdamas kad kuo greičiau – tuo geriau bus mums visiems, šokau į mašiną ir išlėkiau net neatsisukdamas. Vos išvažiavau iš sektoriaus,- kibimas. Andrius pakirto ir …jam laikas prailgo. Aš paėmiau pakrautus akumus ir pro vartus nurūkau buitinių reikmių tvarkyt!

Andrius per tą visa laiką iki mano grįžimo vargino neeilinį “klientą”, kaip aš mėgdavau pakomentuoti kai pajauti jog trauki lėtą monstrą, nebe 20-ties, o tikrai labiau išskirtinį. Žinoma būna kad suklysti, tačiau dažniausiai pajauti “tai”. Aš paspartinau ir prišokau į pagalbą. Andrius iškart pareiškė, jog tokio nėra traukęs iki šiol. Iš pradžių jis mane visur “valkiojo” kur norėjo, dabar aš jį vos “velku”. Gal laikas bandyt kelt į paviršių,- paklausiau. Andrius nieko nesakęs ėmė vis trumpint valą ir į visur versti kotą. Anksčiau visai nebuvau pastebėjęs jog jo meškerės parabolinės akcijos. Pirmos emocijos pamačius paviršiuje karpį buvo,- geras, tikrai virš 25-ių! Jis nesileido ilgai apžiūrimas. Kažkuriuo kitu pakėlimu užvilkau jam graibštą iš apačios, o nustebau,- kaip tik! Suplojom rankom, po vieną kelti iš vandens net nebandėm. Padėjom ant mato,- eina sau, kaip tik! Mums reikėjo skubiai susitvarkyt pasikrautus akumus, nufotografuot vieną iš naktinių laimikių, kad atlaisvintume svėrimo slingą. “Iškėlėme” ant mato naktinį 18-kos kg karpį. Buvo šokas, jis atrodė toks mažas matant šalia tą, kurį turėjome sverti. Tik dabar supratau, jog čia ne tik kad virš 25, bet ir 30-ties. Aš savo karjeroj jau svėręs ne vieną 30-tuką ir 4 virš 32-ukus, tačiau čia matėsi kita svorio kategorija.

Asmeninės nuotr. Andrius

Pačios procedūros neaprašinėsiu, tik pasigirsiu, jog nauja kartelė yra 36,075 kg. Vėliau susikoncentruot jau buvo sunku, valdė emocijos. Fotosesija Andriui buvo žiauriai sunki, jis manęs visai neklausė, o neužilgo kiekvienas bandymas papozuot sekėsi vis sunkiau ir prasčiau. Laimė jog vandens ir oro temperature leido ilgiau skirti laiko laimikio fotografavimui.

Per likusį žvejybos laiką Andriaus vieta įspūdingų laimikių daugiau nedavė, nors tiesą sakant būtų per nagla norėti. Aš naktimis ”pridėdavau” po kelis virš dvidešimtukus. Tačiau po tokio egzemplioriaus tolesnė žūklė lengvai tariant išsikreipia: naktinis gražus karpis, po rimtos kovos paguldytas ant mato ir “iš akies matoma virš 20-ties. O,-22,5kg! Sakiau kad bus virš dvidešimt! Ryte klausiu Vlado kas gero jų sektoriuje nutiko. Rami, buvo 2, bet vienas iš jų 28,4kg! O,-fainas! Ir viskas?! Kai pajauti jog išeikvojai visas emocijas ir realybė neatspindi laimikio svarbos,-supranti, jog reikia tiesiog baigti tą žūklę, susigyventi su viskuom, planuoti naujas išvykas, galvoti apie naujus siekius.

Nors ši žūklė nebuvo ypatingai dosni žuvų kiekiu, tačiau tikrai pranoko ankstesnes jų dydžiais. Mūsų ir Vlado sektoriai pagavome 3 karpius 25-27kg, 4 karpius 28+kg, 2 karpius 29 kg, vieną 30,2kg ir 36+kg, bei tikrai daug virš dvidešimtukų. Frankas, pamatęs nuotraukas parašė, jog šį karpį jis buvo pagavęs anksčiau, kai jis dar tiek nesvėrė. Tačiau jis nudžiugino, jog mano 32,3kg ir yra tas dabartinis 40,5kg. O Želko sakė jog jo bendražygis iš Serbijos Bojan būtent tikėjosi šio mūsų egzemplioriaus ir rezervavęs tą sektorių vėlesniam laikui ir planuojama pagavimo vieta sutapo. O aš kviečiu visus užsiregistravusius į Renmar Baits Cup Top 5 “pačiupinėti” patiems šiuos ir kitus Šumbaro gyventojus.