Atvėsus orams Lietuvoje , ėmė ryškėti šilti prėjusio sezono atsiminimai. Paskutiniai buvo prieš pora savaičių iš Kroatijos , kur Šumbare vyko kasmetinės varžybos Kubok Družby 2015. Šešis metus iš eilės renkasi beveik ta pati kompanija.
Gal dėl to jose labai draugiška atmosfera , visi visus žino , išanalizuota kiekvienos komandos taktika, organizatorius gerai parenka sektorius varžyboms, bei nustato jų ribas, nei naujų , nei silpnų komandų čia nėra, todėl vyrauja pagarba bei geri santykai vieni kitų atžvilgiu. Jei atvirai, tai pasibaigia turnyras, o aš jau imu galvoti apie kitų metų varžybas ir jau dabar žinau kada jos vyks, visus metus epizodiškai apie tai galvosiu, modeliuosiu taktiką, pasiruošimą.
Pristatinėti telkinio tikriausiai jau nebereikia, kadangi į kitų metų mūsų naujajį turnyrą Renmar Baits Cup Top 5 visos vietos buvo rezervuotos per 20 valandų nuo paskelbimo. Ir kas įdomiausia , kad beveik visos komandos iš Lietuvos. Priekaištų jau girdėjau , bet manau jų bus kur kas „riebiau“, kai apie šį turnyrą sužinos negalintys užsiregistruoti užsieniečiai. Ateityje patobulinsim registravimo sistemą į kvotą šalims, reitingai, kvietimai. Nukrypau nuo temos. Taigi pasiruošimas varžyboms.
Neesam dideli komforto mėgėjai sektoriuje, tad buitinių sąlygų labai nesureikšminam. Labai vertinam ergonomiką sektoriuje ir ypatingas dėmesys skiriamas įrankiams, jų funkcionalumui. Pavyzdžiui, jei varžybauji Ilgyje, kur atstumai yra iki 100 metrų, tai per keturias paras gali išsiversti su vos ne 2-iem spombom ir šėrimui skirtiems kotams ,ritėms. Net nesvarbu kokio diametro valas būgnelyje. Bet kai šėrimo ir žūklės atstumas gerokai padidėja, tai spombų vienokių ar kitokių gali prireikti apie 20 penkiom parom, o paruoštų ričių, būgnelių -10. Kotai be K-serijos žiedų ,tiesiog problema. Žinant varžybų intensyvumą, maistą užsisakome į sektorių, nes gamintis nebėra kada, o ir maistas patinka, nebrangu. Labai svarbus sėkmės garantas,- pašarinė programa. Pas mus ją sudarė : sotus spood mišinys, aktyvinimui skirtas spood mišinys, boiliai šėrimui ir tirpstantys boiliai ieškojimui. Kada ką naudoti sprendėme sektoriuje , įvertinus daugybę faktorių. Šioje vietoje patirtis suteikia pranašumą prieš mažiau patyrusius. Taigi susidėliojus bendrą pašarų planą, gavosi 140kg. Užbėgant į priekį ,- beveik viską ir panaudojom.
Atramos taškas,- burtai. Nors yra posakis, kad nereikia nukabinti nosies ištraukus burtus , nes dar 5-ios paros prieš akis. O ir sektorių gerumas nėra griežtai apibrėžtas dalykas, juk jis priklauso nuo daugybės faktorių. Mes ištraukėme vieną iš norimų 16-tą (čia Kroatiška numeracija). Jame du kartus buvau žvejojęs , tad gerai „iščiupinėjęs“ jo privalumus bei pagavęs didžiausias savo žuvis. Nors paskutiniai 4 ežero rekordai buvo pagauti 25-am, 28-am sektoriuose, šis esa tebegeidžiamas.
Pradinė taktika buvo ta ,kad reikia pasinaudoti tuom ką žinai, kol kiti užtruks laiko tyrinėjimams. Taip ir startavome negaišdami laiko markiravimui (naudojom markiravimo lapą, sudarytą per treniruotes), iškart „padėjome“ masalus į „topines“ vietas ir tendencingai dirbome spodais. Jau iki pirmo svėrimo turėjome 4-ias žuvis. Tačiau ėmiau suprasti , kad lengva nebus, kadangi pas kaimynus iš dešinės atsirado kibimai, o pas mus sumažėjo. Naktį pagavome vieną , ryte taip pat vieną žuvį. Kaimynams iš kairės jų setoriaus privalumai buvo kairėje, tačiau jie ilgai negalėjo susiorientuoti (tikriausiai neigiamai veikė tai, kad pernai būtent jų sektoriuje buvo laimėta didele persvara). Po pirmos paros niekas neišsiveržė į priekį. Antroje paroje norint neiškristi iš dalybų turėjome priimti nestandartinį sprendimą. Reikėjo „mesti“ vietą, kurioje pagavome 6-ias žuvis! Bandžiau kurį laiką išsisukinėti , ieškant tarpinių variantų , tačiau kaimynų iš dešinės pasirinkta taktika vertė kuo grečiau apsispręsti. Praradome šiek tiek laiko ir antros paros vakarinis protokolas mums buvo tragiškas. Ten taip jau yra, jei sustosi ,- kiti nelauks, o tiesiog paliks. Artėjant vakariniam svėrimui jau buvome viską permąstę ir pakoregavę, liko tik padaryti „investiciją“ būsimam laikotarpiui. Kai artėja draudimas šėrimui spomba ,aš mėgstu pastebėti man rūpinčių komandų „vakarines mintis“, o vėliausiai atskleidžiu savąsias. Mūsų taktikos korekcija pasiteisino. Viena vieta dirbo stabiliai iki pat finišo ir dar su progresu, reikėjo tik nesusimauti. Kitą vietą koregavome nuolatos, atsižvelgiant į kaimynų iš dešinės veiksmus. Jų sektorius buvo kraštinis ir jiems buvo leista naudotis dešinėje be apribojimų. Po kiekvieno svėrimo ėmėme kilti turnyrinėje lentelėje. Iki šiol varžybų didžiausia žuvis buvo pati pirmoji nuo starto sugauta žuvis,- be trupučio 30 kg. Žinant Šumbarą , nieks ir negalvojo kad ji išsilaikys Big Fishu iki pabaigos. Trečioje paroje viena iš mūsų pakoreguotų vietų davė nerealų karpį. Sureagavę kaimynai į mūsų džiaugsmą atbėgo pažiūrėti, o kartu ir pasveikinti su nuostabiu 32,28 kg. monstru. Karpis buvo trumpokas , todėl jo apimtis atrodė įspūdingai! Bėgant varžybų laikui pamažu ėmėme tikėti , jog jis bus varžybų Big Fish. Tačiau mes ėmėme dalyvauti prizinių vietų pasiskirstyme. Dienomis tiek mojuodavom spodais , kad fotoaparatą į rankas „pažiopsot“ paimdavome tik naktį , kai negalėjom spombint. Kibimų skaičius pas mus buvo ne mažesnis negu lyderių, tačiau nusileidome žuvų svoriu. Paskutinę parą sunkino lietus. Po varžybų dalį drabužių tiesiog išmetėme. Paskutinis rytas. Dar tamsoje viskas pasiruošta. Rytiniam protokole nuo antros vietos atsiliekam 19 kg., ketvirtą lenkiam , berods , 4-iais kilogramais. Tačiau ta komanda gaudo tik naktį. Buvo naktų , kai ryte jie sverdavo 6-ias žuvis. Jų sektorius toks. Nors antros vietos sektorius ankščiau irgi buvo naktinis , kadangi jis kraštinis į ežero galą , tačiau dėl kitokios konfigūracijos ėmė „dirbti“ būtent dienomis , nes gretimas buvo laisvas. Lietus visiems „atidėjo“ kibimus valandai. Aš panašiai ir galvojau , todėl nepanikavau. Sulaukėme planuoto kibimo. Po to dar ir dar. Jau turėjome 4-ias nesvertas žuvis. Nerimą kėlė tai, kad dvi iš jų iki 10 kg. Pabaiga. Dėl trečios vietos neabejojome , o antros vietos turėtojai ją tiesiog „atstovėjo“, pagavę 3-is žuvis tą rytą , iš kurių viena buvo virš 26 kg., o trečioji užkibo paskutinę varžybų minutę. Viskas sąžininga: mums 3-ia, jiems 2-a, o pirmoji irgi neprarado sukaupto rezervo , pasvėrusi dvi žuvis prieš varžybų pabaigą.
Per šias varžybas turėjome 33 kibimus , iš kurių ištraukėme 30 žuvų ir 3 praradome kliuviniuose . Bendrai šių varžybų sugautų žuvų kiekis buvo mažesnis negu įprastai , o ir didžiųjų egzempliorių pagauta mažiau.
Pasveikinome vienas kitą su dviguba iškovota nominacija Big Fish ir 3-ia vieta. Manvydas, sukdamas meškerę paklausė:
-Norėtum dabar dar likti pažvejot savo malonumui ?
Iš mano žvilgsnio suprato , jog ir jis ir aš atidavėme viską per 5-ias paras ir bet kokie norai ims formuotis ne anksčiau , kaip…pasirodo , dar net nespėjus grįžti namo.
Prabėgo dvi savaitės po grįžimo ,o aš jau rytoj vėl deduosiu inventorių kelionei atgal į Šumbarą.
Pagarbiai,
Renaldas