Carp-Cup CC MOORE 2011, CROATIA-RAKITJE
Šiose varžybose dalyvavo 29 komandos, iš kurių 4 buvo lietuviškos. Renmar komandą atstovavo 2 dvejetai: aš su Mariumi ir Vygantas su Vytautu iš „Verslo Parkas Gariūnai“. Burtai mums lėmė sektorius per vieną, bet kadangi jie buvo toje vietoje labai sugrūsti, tai buvome arti vieni kitų. Dauguma mano rašinėlių kaip pasakos, nes pabaiga būna sėkminga, tačiau šis bus kitoks. Mūsų dvejetas „pasirodė“ prasčiausiai, užėmėme 24-tą vietą., t.y. 5-tą nuo galo, nevyniojant skaičių į vatą, o kita mūsų komanda 14-tą. Esame labai patenkinti tokiu savo varžybavimu, priėmėm tai kaip skaudžią pamoką ir karčią patirtį. Tad parašysiu savo įspūdžius iš šių varžybų. Ruošėmės joms sąžiningai ir stipriai. Bendravau su tais žvejais, kurie ten pabuvoję keletą kartų, kaip žinia, turime specialias meškeres tolimiems metimams, mokomės mėtyti, pasiekę gerų rezultatų, turime geriausius pašarus, milžinišką patirtį,... bet, to negana. Aš pats buvęs prie šio ežero, tačiau net neįsivaizdavau, kad vienas jo kampas yra visiškai apžėlęs lelijomis. Tam kampe buvo trys sektoriai, jie seklūs, pilni aklinos augmenijos. Vieną iš tokių sektorių gavome mes, kitą mūsų draugai kalingradiečiai. Rezultatai panašūs. Pasirodė, kad esame blogai pasiruošę gaudymui žolėje: neteisingi pavadėliai, kabliukai, maišai, atsarginiai valai, „šiklyderiai“. Žinoma, tokiame sektoriuje laimėti neįmanoma, tačiau pasiekti geresnių rezultatų galėjome ir privalėjome. Oras buvo buvo mums nepalankus, buvo lietus ir šalta, o čia seklioji ežero dalis. Karpiai tiesiog neprieidavo į šiuos seklias vietas, arba konsentracija buvo maža, tai bylojo stebėjimai. Pradžioje varžybų tiesiog skaičiavome sunkiai gaunamus kibimus, o žuvų ištraukti negalėjome. Varžybos trumpos, trijų parų, tad laikas bėgo nenumaldomai greitai, o mūsų reikalai „nesistygavo“. Žuvį po žuvies „laidojome“ žolėse, toli nuo kranto. Buvo ir tiesiog sėkmės nusisukimo atvejų: skrenda gulbė ir pataiko į valą tolimo metimo meškerės. Valas užsipina už sparno ir jau meškerė kyla nuo stovo. Taip buvo nutraukta daugiau kaip 120 m. valo. Sekančią dieną lygiai tas pats, nutraukta kitai meškerei. Dar sekančią, pasirodė, kad žolėse traukiant žuvį, kad buvo pažeistas dar vienos meškerės valas, kuris vėliau trūko, kai užkibo žuvis ant tos meškerės. Tik paskutinį rytą iš 4-rų kibimų ištraukėme tris žuvis ir pastebėjome, kad į mūsų šeriamą vietą „užsuka“ daugiau žuvų, tačiau atėjo varžybų finišas. Parašysiu savo nuomonę apie šias varžybas ir ežerą. Ežeras ( koks ten ežeras- žvyro karjeras su šlykščiais krantais) man nepatiko. Daugybė žuvų buvo nuo 1 iki 3,4 kg. tiesa kelios žuvys buvo virš 20 kg, bet su Šumbaru jis man nelyginamas, tačiau aš esu varžybininkas ir man vienodai tie grožiai, svarbu, kad atitinkamo lygio būtų turnyras. O turnyras,manau, pavyko. Atidarymas, uždarymas, maitinimas sektoriuose, taisyklės- viskas labai gerai. Bet buvo ir kas nepatiko. Visų pirma buvo paskelbtas mažesnis prizinis fondas, neatitiko registruojamų žuvų svoris su taisyklėse paskelbtu. Kai kurios komandos, pagavusios apie 1kg karpius, juos paleido, net nepranešę teisėjams, o vėliau pamatė, kad juos registruoja. Teisėjavimo nebuvo išvis. Kai vėliau supratau, kad dauguma komandų žvejojo pintais valais, išeidinėjo iš sektorių, važinėjo automobiliais. Normalių žuvų buvo pagauta nedaug.Daugumą sudarė nedideli karpiukai. Tai smarkiai įtakojo šaltas oras varžybų metu. Šį kartą prizines vietas išsidalino mano seni draugai, su kuriais neužilgo susitiksime Ilgyje.
Dėl žūklės Ilgio ežere, licencijų įsigijimo, žūklaviečių rezervavimo, paslaugų kreiptis telefonu +370 699 64578
Dėl varžybų organizavimo, sutarčių, klubo ar jo organizuojamų renginių rėmimo, reklaminių klausimų kreiptis telefonu: +370 687 86929 klubo vadovas Renaldas Marčiukaitis, faksas: +370 313 60344, el. adresas: 
