International Carp Masters 2010, Raduta lake, Romania
Man šios varžybos varžybų maratone buvo trečios. Pasiruošęs joms buvau iš anksto, varžybavimo patirtį šiame ežere turėjau didelę. Turėjome startuoti trise: aš, Andrius Milonaitis ir Sergejus Golovkin. Mes su Andriumi ir visu komandos inventoriumi važiavome automobiliu, o Sergejus turėjo atskristi lėktuvu į Buchareštą. Kelionė sekėsi gerai, tačiau beveik privažiavus vietą, sužinojome blogą naujieną,-Sergejų rumunų pareigūnai aerouoste deportavo atgal tuo pačiu reisu į Maskvą, per Kijevą. Priežastis-problema Rumunijos viza. Žodžiu mūsų gretos išretėjo prieš startą ir varžybas pradėjome dviese su Andriumi. Paskutinės varžybos čia nuo kranto tradicinėmis taisyklėmis vyko 2004-ais metais ir rezultatai buvo prasti. Vėliau visada varžybaudavo naudojant valtis. Be abejo, šiame ežere yra daugybė sektorių, kuriuose galima pasiekti puikių rezultatų be valčių pagalbos. Burtai mums buvo nesėkmingi (Michalyčiaus nebuvo komandoje). Gavome sektorių netinkamą šiam laikotarpiui varžybauti be valčių, ir šios varžybos mūsų komandai susiklostė blogai. Likome žemiau vidurio turnyrinėje lentelėje. Priežastys: turėjome labai plačią beveik 600 m. Vietą ir sėdėjome įlankoje. Ežero vaga buvo priešpriešam krante, t.y. apie 450m. Nuo mūsų. Reikiamas dugno reljefas buvo ten.Pas mus seklius. Atrodytų, kad karštu oru (o jis toks buvo čia varžybų metu) to ir reikėtų,tačiau rudenį žuvys elgesi kitaip negu pavasarį ir jos jau prisilaiko savo gyvenimo vietų gilesnėse dalyse ir jų mitybos akvatorija vėstant vandeniui nuo seklių yra mažesnė negu pavasarį. Priešais mūsų sektorių turėjome ištisą kliuvinių sieną, kuri varė į neviltį ir taip retai sulaukus kibimų, nes pabaiga būdavo beveik visada vienoda.Iš 16-os užkibusių žuvų ištraukėme tik 6-ias. Bendras varžybų protokolas atrodė gerai, komandos, besivaržiusios dėl prizinių vietų pagavo daug. Apie mūsų komandos veiksmus sektoriuje neišsiplėsiu, nes mes šį kartą negalėjome sudaryti konkurencijos laimėtojams dėl auksčiau paminėtų priežasčių. Truputį apie ežerą. Nebuvau čia virš metų ir pastebėjau,kad tų daugybės mažų karpiukų jau nebeliko, kaip ir nebeliko problemos, kad išvien nekibtų mažyliai. Atsirado daugybė amūrų 6-9 kg.,kurie varžybų pradžioje suvaidina tam tikrą svarbų vaidmenį. Reikia būti pasiruošusiems juos gaudyti. Didelių žuvų tikrai nepadaugėjo ir vidutinis žuvų svoris neįspūdingas, keliai Rumunijoje nepagerėjo, atvirkščiai, prasidėjo daugiau remontų, vadinasi važiavimo tempas sumažėjo.Kaip žinia, šių varžybų organizatorius buvo ne R.Raduta, o K.Grabmaeris. Organizavimas buvo geresnis, bet ne tobulas. Problemos su Rumunijos komandomis nesibaigia, prie jų prisijungė ir lenkai. Teisėjai iš Anglijos kurį laiką nesugebėjo suprasti, kad sveria tas pačias žuvis po kelis kartus. O viskas tapo įmanoma per „nekaltą“ norą iš ežero išvežti karpius 3-7 kg., del to juos reikia vėl grąžinti į maišus kol atvažiuos jų surinkti ir t.t. Žodžiu nesąmonės varžybų metu kurių ežero savininkas ateityje turėtų vengti. Sektoriai parinkti buvo ne patys tinkamiausi vien dėl to, kad lengviau būtų juos aptarnaut. Tačiau jautėsi didelis organizatoriaus noras vėl atgaivinti tinkamo rango varžybas Radutoje (po pernai neįvykusių) ir tai yra svarbiausia. O aš prižadu,-subūrsiu visą Renmar komandų brigadą ir kiek beprireiktų kartų,sugrįšiu čia bei pateisinsiu stipriausios komandos vardą ir šioje (ICFA) versijoje.
Renaldas Marčiukaitis






