Visuomeninis žvejų klubas KARPIS

Rudeninis maratonas Šumbare, Kroatijoje

Įprasta, kad straipnį apie vykusias varžybas rašo jų nugalėtojai arba prizininkai, tačiau Renmar nėra šį kartą nei viena iš jų. Bet, kadangi tikrai žinau, kad niekas iš Lietuvių karpininkų “nesmaugia” savęs taip fiziškai , finansiškai ir emociškai, tai manau, bus įdomus pasakojimas. Maratonas todėl,kad žvejojome, varžybavome Šumbare 3 savaites. Kas buvo ten, žino, jog norint pasiekti gerų rezultatų, reikia labia daug dirbti, Tai reiškia, kad sunaudotų pašarų kiekis per visą šį laikotarpį, tikriausiai siekė pusę tonos! Visi jie buvo “sumesti” naudojant “spood-ą”.

1. Treniruotė prieš Kubok Družby 2011. varžybas.

Susiplanavome laiką taip, kad preš varžybas galėtume atlikti treniruotę. Sektorius būtent kažkuris, nerezervavome jokio. Svarbiausia mums buvo atsirinkti masalus tam laikotarpiui, pastebėti “veiksmą” ežere, kad varžybų metu sugaištume tam minimaliai laiko, pasibandyti kai kuriuos taktikos elementus,- pvz: kaip daug ar dažnai šerti, kaip keisti šėrimo pobūdį, kaip dažnai kaitalioti šėrimą su viliojimu ir kaip tai atsilieps kibimų dažnumui; atlikti stebėjimus kituose sektoriuose ir kt.

Atvažiavę su Mariumi Cilciumi, be abejo radome vos ne visą ežerą žvejų. Buvo laisvi tik du sektoriai. Pagal jų (kroatų) numeraciją gavome 13-tą. Gretimuose treniravosi mūsų kaimynai baltarusai, užėmę tris sektorius. Nerašysiu smulkmenų, nes nelabai atsimenu, tačiau didelių žuvų (pagal Šumbaro išmatavimus) nepagavome. Laimei zig-rig sistema yra uždrausta Šumbare, tai dar viena problema mažiau, kadangi nesame jos įvaldę. Treniruotės metu viską “susidėliojome” į savas lentynas, grįžę į viešbutį vienai parai poilsiui, atstatėme pavadėlių, sistemėlių atsargas, pasipildėme maisto produktais. Jautėmes labai gerai, maksimaliai “aštriai” pasiruošę varžybauti. Varžybų išvakarėse susitikome su senais draugais, paplepėjome, pasidalinome įspūdžiais, o vakare burtų keliu buvo nustatytas komandų sąrašo eiliškumas, aptartos taisyklės ir parinkti sektoriai varžyboms.

2. Kubok Družby 2011m.

Rytas, išjudėjom ežero link. Ten burtų traukimas. Susirinko visi Šumbaro varžybų “senbūviai”, išskyrus galbūt vieną komandą. Visi suprantame, kad dabar reikės daug sėkmės ištraukiant gerą sektorių, nes, deja, šitam sporte daug lemia sėkmingi burtai: ištraukiu 13-tą sektorių pagal šių varžybų numeraciją arba 29-tą pagal Šumbaro numeraciją. Pats skaičius man yra sėkmingas, bet tai pats blogiausias sektorius šiose varžybose. Buvo diskusijos jo nedaryti, kadangi paskutinės varžybos jame buvo baigtos su 0, o priešpaskutinėse buvo pagauta viena žuvis. Nusivylimas baisus ir visiems aišku, kad kova jame vyks dėl ne paskutinės vietos. Sektorius yra kraštinis, tačiau ne įlankoje, o prie jos. Jeigu būtų įlankoje, galėtume gaudyti ten gyvenančias žuvis. Iš praktikos žinau, kad tai duodavo pusėtinus rezultatus, 6-8-tą vietą. Vieną iš vietų pasirinkome išėjimą iš įlankos, kitą- tolimą gaudymą prie salelės, kuri yra 148m nuo mūsų, tačiau ta salelė yra tik 55m nuo 1-ojo sektoriaus. Po pirmos nakties iš tos vietos pagavome tik karšį. Priešais save neturėjome jokio ryškaus dugno reljefo. Jis baigėsi sektoriaus ribose iš kairės.

Pasiskambinau draugui į Krasnodarą, nes prisiminiau jo gerą varžybavimą šiame sektoriuje du metus atgal. Papasakojau apie 1-ojo ir 12-to sektoriaus taktiką (tai ką mačiau), galvojau, kad gal yra kokia smulkmena, kurios nežinau. Tačiaus išklausęs manęs Sergejus pasakė:,- Renai, nusiramink ir mėgaukis tiesiog žūkle ir gamta. Jeigu 1-as sektorius žvejotų artimoje distancijoje, aš truputį įstrižai, išilginęs metimą, galėčiau išeiti iš “presinguotos” vietos, bet dabar buvome pilnai uždaryti. Ėmiau artinti šėrimą iki 126m , negavau rezultato, tad apsistojau 106 ir 116m. zonoje, ten buvo mažas gylių perkritimas. Marius žvejojo į įlankos išėjimą. Ten kiekvieną naktį poros valandų laikotarpyje būdavo suaktyvėjimas, kuris duodavo mums keletą naktinių kibimų. Dar vieną kitą pridėdavau aš. Taip ir sunkiai vertėmės rinkdami praeinančias žuvis, kurios nebuvo didelės. Kasdien dar pašerdavome artimą briauną, tikėdamiesi, kad žuvys iš kairės pusės eidamos artimąja briauna užsilaikys bent trumpam ir galėsim jas gaudyti naktimis. Tačiau 11-tas sektorius iš kairės taip pat šėrė tokią pat vietą su tais pačiais tikslais. Taigi ši taktika mum davė tik vieną amūrą. Mes šiame sektoriuje pagavome 13-ka žuvų, iš didesnių buvo 15+ kg amūras ir panašus karpis. Rezultatas geras, tačiau tai tik 11-ta vieta. Sekančiose varžybose šis sektorius buvo išbrauktas, kaip prasčiausias. Tiesa, kai žvejojome prieš varžybas, buvo sektorių, kuriuose ilgą laiką žvejojo iki paskutinės dienos ir labai daug šėrė. Varžybų metu tokie sektoriai tapo geresni už kitus, nes ten buvo masė žuvų. Ir žinant kaip Rusijos komandos šeria varžybų metu šiame ežere žuvims nebereikia plaukti niekur kitur. Problema tik ta, kaip pagauti šitiek prišėrus. Šiame ežere naudojamos nestandartinės taktikos. Kaip aš sakau- kur atėjo Rusijos karpininkai, ten “sulūžo” daugiametės karpių gaudymo teorijos. Aišku jos “nesulužtų” “normaliame” vandens telkinyje (Anglijoje, Prancūzijoje ar Lietuvoje), bet Šumbare- taip. Pvz:. Balatarusų komanda pašarams išleido pusketvirto tūkstančio eurų ir t.t. Finalinėje rezultatų lenetelėje jokių netikėtumų nenutiko, aukščiau išsirikiavo komandos, turėjusios labai gerus ir gerus sektorius. Laimėtojų komanda Riboloff sugavo 727,76 kg. Tai yra dabartinis Šumbaro rekordas per varžybas 50LB-467,16 kg ir trečia vieta Fishkarp- 420,40 kg.

3. Kubok Masterov- 2011m.

Išvažiuodamas į Kroatiją nežinojau, kad dalyvausime šiose varžybose. Buvo įprasta, kad aš jose dalyvaudavau kaip lietuviška-rusiška komanda. Tačiau šiemet atsisakiau tokio format ir mano porininkas registravo savo komandą. Organizatorius tai sužinojo smarkiai vėliau ir aš likus iki varžybų trims dienoms gavau asmeninį pakvietimą. Tai buvo vienintelė užsienietiška komanda šiais metais pakviesta į šį turnyrą. Priminsiu, kad varžybų prizinis fondas 40000 eurų, maitinimas visų varžybų metu, viešbutis atvykimo ir išvykimo dieną, prašmatnus banketas ir t.t. Šiaip tai yra laimėjimas ir pripažinimas būti pakviestam dalyvauti šiame turnyre. Taigi, tarp varžybų turėjau pusantros dienos “persigrupavimui”. Kadangi mano sektorius ankstesnėse varžybose nebuvo “kozerinis”, tai liko dalis pašarų, tam turnyre mažiausiai 9 komandos naudojo mano boilius, taigi perėmiau jų likučius, įvairias paletes, skystus papildus, pašarą, riešutus, spood mixų, įvairų inventorių, kurį “laidoji” ežero dugne, gavau iš CC MOORE Zagrebe. Pinigų viskam tam pasiskolinau iš draugų Sirius komandos, kuri buvo iškovojusi teisę būti pakviestiems, laimėję Kubok Chiampionov, Medvežkoje. Papildomo 1000 eurų užteko atstatyti savo pašarų atsargoms ir smulkmenoms (markeriai, spombai, lydkorai, shoklyderiai). Taigi mes vėl starte, maksimaliai “užsiaštrinę” ir pasiruošę siekti gerų rezultatų.

Rytas, burtų traukimas. Kadangi nėra 13-to sektoriaus, tai nenorime 1,7,8 ir viskas. Favoritiniai, aišku, 9,10,11 ir 4. Traukiu ne dešine ranka, kaip praeitose, bet kaire. Rezultatas panašus- 7-tas. Aukščiausias rezultats buvo pasiektas pavasarį 6-ta vieta, tačiau neribojant metimo į dešinę, krūmuotos pakrantės link. Varžybose prieš tai jame buvo užimta 9-ta vieta, taip pat neribojant metimo. Šiose varžybose į dešinę mesti buvo draudžiama. Vėlgi perskambinau toms komandoms, kurios buvo čia varžybavę, išklausiau jų nuomonę, kad sutaupyčiau laiko pabandymams, nes tikrai žinojau kaip vystysis reikalai favoritiniuose sektoriuose. Ten palauk nebus. Turiu vieną privalumą, esu draugiškuose santykiuose su visomis stipriausiomis Rusijos komandomis, AČIŪ draugams. Startas buvo geras, virš 13 kg amūras ir 23,7 kg karpis. Po pirmos paros buvome antri. Mūsų Big Fish’as prabuvo tik kelias valandas, nes kaimynai sugavo 26,52 kg, vėliau laimėtojų sektorius pagavo 27 kg ir 29 kg. Taigi, kuo toliau, tuo labiau ritomės žemyn, tačiau stengėmės iš visų jėgų, pergudravome kaimyninį sektorių tolimame gaudyme, nes realiai mes dalijomės tas pačias žuvis priplaukiančias iš tolumos, plius “įdirbome” dešinę, artimą vietą (116-120m), kurioje turėjome “savas” besimaitinančias žuvis. Turėjome dar vieną slaptą vietą labai arti,- 64 m, tai buvo kietumėlė 4,2 m gylyje su kairėje pusėje kliuviniu, tačiau tas kliuvinys jau nebuvo mūsų gaudymo zonoje. Ten saikingai jaukindavome ir kiekvieną rytą pagaudavome po 1 solidžią žuvį 15-19 kg.

Pradėjome kilti turnyrinėje lenetlėje ir jau gaudėme beveik geriausiai šioje ežero pusėje (išskyrus laimėtojų sektorių). Kitoje ežero pusėje favoritiniuose sektoriuose vyko inirtinga, kova už 2-ą ir 3-ią vietą. Mes paskutinį rytą “prisikasėme” iki 6-tos vietos, pagavę 260 kg. Laimėjo Jakaterinburgo komanda “Stadis”, pagavę 725,60 kg, 2-i Krasnodaro “Metelica”- 516,28 kg, 3-ti Sirius (Baltarusija). Savo pasirodymu esame patenkinti, nes šio sektoriaus galimybės yra tikrai ribotos.

Bendrai apie abi varžybas norėčiau pasakyti, kad varžybauti Šumbare yra nuostabu. Didelė dinamika, dideli žuvų kiekiai ir svoriai, geras teisėjavimas, super varžovai, nuostabus organizavimas, dideli priziniai fondai, aukštas varžybų rangas. Dėl tokių varžybų aš išėjau iš World Carp classic, kuriame kaip rašiau anksčiau, jau “ perlenkta lazda” ir priziniai fondai neatitinka startinių mokesčių bei varžybų rango.