Ruduo-varžybų metas. Šiemet pasirinkome vienu važiavimu į Kroatiją dalyvauti dviejose varžybose. Iš vienos pusės tai gerai, „susitaupo“ kelionė, tačiau dvi varžybos Šumbare su pusės dienos pertrauka, -tai tiesiog žiauru. Taip susiklostė, jog mano porininkas Manvydas galėjo dalyvauti su manimi pirmose, o Aidas Turauskas, – antrose.
Taigi, kasmetinės kviestinės varžybos Kubok Družby 2016. Mūsų komandai nereikia praeiti atranką Maskvos čempionate ir Maskvos taurėje, esame kviečiami kaip žymiausia Lietuvos komanda. Kaip ir kasmet susirinko labai rimti dalyviai išskyrus vieną Maskvos klubo komandą, kuri tuo metu dalyvavo Fips Pasaulio Čempionate (RyboloFF). Burtai mums nebuvo blogi, ištraukėme tą patį sektorių, kur ir preitais metais varžybavome šiose varžybose, o šiaip aš jame jau buvau 5-tą kartą. Tai nėra geriausias sektorius varžyboms, tačiau galima pakovoti dėl prizinės vietos. Kaimynai (jau ketvirti metai iš eilės ) tie patys ir labai neparankūs. Kadangi sektorius buvo labai gerai pažįstamas, tai negaišdami nė minutės startavome agresyviai it tiksliai. Laiku keisdavome taktiką vos tik tam būdavo priežastis. Praktiškai nuolatos turėjome paruošę keletą ėjimų į priekį, jei to prireiktų. Nors turnyrinė lentelė neatspindėjo mūsų gero darbo sektoriuje. Tuo metu buvo tiesiog daug geresnių ir lengvesnių sektorių, kuriuose tiesiog niekas nedarė klaidų ir mes vis daugiau ir daugiau pradėjome atsilikinėti. Mano manymu kraštiniai ežero sektoriai 22-as ir 25-as gal būt nepasirūpino super geru darbu šių varžybų metu ir „dantis pravalgę“ Šumbare ABS savo sėkmės nebepaleido, užkeldami labai aukštą kartelę 27-ame sektoriuje. Mes pastoviai vijomės trečiają vietą, tačiau taip ir nepasivijome. 28-as sektorius tiesiog išsisukdavo kažkuom nerealaus. Pavyzdžiui vieną dieną jie pagavo dvi žuvis : vieną virš 30 kg. , kitą virš 32 kg. O mes tą dienos atkarpą iš 6-ių žuvų 5-ias praradome visai netoli kranto. Mes pakeitėme viską, kad išvengt tokių atsikabinimų : meškeres, valus, pavadėlius, kablius…tačiau panašu į prakeiksmą, nes su mano patirtimi Šumbare kitų priežaščių neradau. Prakeiksmas- ne paaiškinimas.Vistik priežastis ta, jog dauguma mums kimbančių žuvų buvo nedidelės ( čia pagal Šumbaro išmieras ) 9-10 kg. Jos labai jaunos ir greitai užaugusios dėl daugybės pašarų. Jos priešinasi, kaip 3 kg. karpiai tik esa 10-ies kg. kol atstumas didelis, viską sugeria valas. Kai vyksta paskutinės kovos prie kranto, žuvys nuolatos vartosi kūliais kol galų gale atsikabina, dešimtuko „neužlauši“ kaip trikilio.Detaliau varžybų eigos neaprašysiu, nes jas labai gerai „nušvietė“ jose dirbantis korespondentas Carptime.ru forume. Taip mes likome 4-toje vietoje, tačiau, kadangi tikrasis Big Fishas buvo pas prizininkus, tai sekantis perėjo mums. Esame laimingi šiuo laimėjimu ir varžybas vertiname neblogai. Gražus bendravimas, prabangus banketas, apdovanojimai, atsipalaidavimas po 5-ių parų sunkaus darbo…
Praktiškai per pirmąjį pakilimą nuo stalo ir parūkymą teko atsisveikinti su visais ir nelaukus banketo pabaigos važiuoti ilsėtis, kadangi jau ryte 8 valandą laukė sekančių varžybų registracija. Tai buvo taurė Vartanui Aramovičiui atminti. Jis buvo vyriausias Rusijos karpininkų Klubų Sąjungos vadovas ir įkūrėjas. Susirinko dauguma tų pačių komandų kaip ir pavasarį dar jam pačiam organizuojant šias varžybas. Užbėgant į priekį pasakysiu įdomų faktą, jog jie į varžybas priima 10 komandų, tačiau norinčių yra 23 komandos. Dėl ko esu dėkingas organizatoriams už tokį aukštą mano komandos įvertinimą.
Kaip ir visos varžybos, šios taip pat prasidėjo burtų traukimu. Nenoriu atskleisti savo komandos burtų traukimo teorijos, tačiau taip krito jog Aidas traukė eilę, o aš –sektorių. Vėl tas pats sektorius, kur gyvenau 5 paras! Tvirtinau ir tvirtinu , jog yra geresnių, tačiau čia irgi neblogas variantas. Kol Aidas ruošė inventorių, aš įvertinęs kitų sektorių pasiskirstymą, kūriau pradinę varžybų taktiką. Teisėjai buvo pakeitę žūklės akvatoriją, pasukant mus į dešinę, o iš kaitės pusės įterpiant gretimą sektorių. Visi kiti sektoriai parinkti buvo gerai, tačiau šioje vietoje buvo nesąmonė. Tarp mūsų su kaimynais sektorių ribų bovo 6 metrai. Vadinasi mūsų valai galėjo būti irgi per 6 m vienas nuo kito. Dar blogiau traukiant žuvį, jeigu aš užsispyręs laikysiuosi kairio krašto, tai kiekviena mano varginama žuvis surinks kaimynų valus. Perspektyva nekokia ir mano nuotaika greit pagedo. Aš pasikviečiau vyriausią teisėją, tačiau jis parodė organizatoriaus punktyrais ant plano nupieštas sektorių pakreipimo linijas. Kreipiausi į organizatorių, jis pasakė, kad nieko nekeis. Tada aš atsisukau į Aidą ir pasakiau: jie pasmerkė mūsų kaimynus iš kairės nepagauti nė vienos žuvies. Aidas dar nelabai suprato ką tai reiškia, tačiau vėliau taip ir buvo. Mes buvome keletu žingsnių priekyje kitų, kadangi jau buvau įsidirbęs, jaučiau ežerą, žuvų aktyvumo periodus. Mano knygelėje buvo 45 užfiksuoti kibimai praeitose varžybose. Man nereikėjo prasimėtyt, galvot apie derinius, pašarų sudėtį ir kita mums viskas tiesiog gavosi iš pirmo karto. Šiose varžybose taktika buvo kitokia negu pirmose nors sektorius tas pats. Pagal topinius sektorius supratau, jog ežeras pasikeitė. Žuvys tarsi šoke nuo nesiliaujančių varžybų. Pamačiau šuolius karpių tose vietose, kur ten varžybavusios komandos intensyviai šėrė, tačiau nepagavo. Vadinasi žuvys atplaukė su paros uždelsimu. Tą įvertinę pradėjome šerti dešinės pusės šertas vietas, o kairėje turėdamas kaimynus, būtinai turėdavau įvertinti jų veiksmus. Mūsų taktika pasirodė tobula. Pirmoji mūsų žuvis, – trisdešimtukas. Kairės pusės kibimai du kartus surinko kaimynų meškeres. Vieną kartą atleido valus, kad ištrauktume, kitą kartą nepavyko ištraukti. Pradėjome lyderiauti nuo pat pirmo svėrimo. Naktinių kibimų visiškai neturėdavome, o dieną truputį atitrūkdavome. Atėjo paskutinis rytas. Mes nepagavome naktį. Mus besivejantys sektoriai pagavo vienas 5, kitas 2 karpius. Pamačius protokolą atvirto žandikaulis. Antroji vieta turėjo 0,4 kg. mažiau, o trečioji 14 kg. mažiau. Dauguma jų žuvų buvo virš 20kg. kiekviena. Aš riebiai nusikeikiau, nes pats jiems atvežiau savo pašarinę bazę ir suburbėjau: nejau pas juos nekimba normalios žuvys po 10 ar 12 kg ? Iki finišo liko geros 3 valandos. Dar patamsėje, analizuojant praeitos dienos rezultatus, buvau paruošęs planą rytinėms valandoms iki finišo tik nežinojau, jog viskas taip susikomplikuos. Jau esant 6-tą kartą tame sektoriuje, turiu tolimą vietą, kuri manęs niekad nenuvilia. Jos griebiausi dar vakar nuo pietų. Dirbau su 2 meškerėm keleto valandų laikotarpyje 146 m. atstumu ir neturėjau nė vieno kibimo, tačiau tuo metu aplinkinėse vietose namačiau besiverčiančių karpių. Vakarui iš ten nuėmiau meškeres. Ir temstant ten atsirado šuoliai. Supratau, kad ryte, kai tik nueis tirštas rūkas, aš tikrai iš ten sulauksiu kibimų. Aido vieta irgi buvo logiška bei perspektyvi. Truputį kitaip paruošėm pašarus. Pilnavertį spoodmišinį smulkiau, o aktyvavimo mišinį aromatingiau. Naudojom 2:1 šėrimą, intervalus trumpinom, metamą kiekį mažinom. Pirmas kibimas iš toli, ištraukiau sėkmingai. Persekiotojai irgi. Likus kelioms minutėms vėl kibimas iš toli. Teisėjai prideda 15 min. ištraukimui po finišo. Mūsų persekiotojams kibimas irgi. Kaip vėliau sužinojom, jie neištraukė, atsikabino virš 20-tukas prie samčio. Mano karpis rado kliuvinį. Įstrigo valas. Statau meškerę į kaištį stačią, atleidau stabdį ir dar kartą pervadinau visus man žinomus keiksmažodžius. Jau eina tos pridėtos minutės, visos meškerės traukiamos į krantą. Mano meškerė sulinkusi ir pasileidžia valas iš ritės. Mes vėl kontakte. Kova vyksta prie kranto, matau jog karpis nedidelis apie 10-11 kg. Asta diktuoja likusias minutes 5,4,3,2… Aidas akim vedžioja karpio manevrus ir bet kurią sekundę pasiruošęs pakišti graibštą kai tik pasieks. Likus minutei imsiuosi prievartos. Išgirdau žodį viena. Truputį paspaudžiau, bet to ir užteko, karpis graibšte. Teisėjai tą pat minutę pasakė, kad mes pirmi. Tai progai stvėriau butelį šampano ir šoviau, vaišinom kitus ir gėriau pats, to karpio svėrime net nedalyvavau, varžybos man buvo baigtos ir pačiu sėkmingiausiu variantu ! 11 dienų varžybų tame pačiame sektoriuje! Jėga! Vakare laukė banketas prabangiame Korana restorane, apdovanojimų ceremonija, tostai, prisiminimai ir poilsis prieš kelionę namo. Grįžom sėkmingai, puolėm į darbus ir vėl po truputį galvojasi apie sekančią kelionę į Šumbarą. Taip už dviejų savaičių važiuojam su Andriumi į Kroatiją atgal ( jau 5-tą kartą šiemet ) paruošim video siužetą „užvesti“ Renmarbaits taurės 2017 dalyvius ir sutarti 2018 metų varžybų rezervaciją, į kurias bus galima patekti pagal reitingą Renmarbaits 2017 Ilgyje. Tad iki greito !
Renaldas Marčiukaitis
