Šiemet, kaip ir daugelį metų iš eilės, sezono uždarymo žūklę pasirinkome Kroatijoje, Šumbare. Dėl didelio ežero užimtumo tris pirmas paras turėjome žvejoti 20-tame sektoriuje, vėliau persikraustėme į 22-ajį. Iš aštuonių žūklės dienų, keturias lijo. Nors mūsų su Andriumi žvejyba buvo pačiam gale spalio mėnesio, tačiau oras buvo šiltas, minkštai rudeninis. Minusas tik vienas,- labai trumpa diena ir ilga naktis. Buvo labai smagu “atmojavus” visą dieną spomba vakare, pritemus tiesiog atsisėsti kėdėje šalia vandens ir mėgautis vakariniu karpių aktyvumu, žinant kad sekanti žūklė čia bus tik po ilgos žiemos…
Apie pačią žūklę. Pagrindiniu tikslu buvo gerai, varžybiškai “pačiupineti ir paspausti” šiuos sektorius, kad varžybu metu prireikus negaištume brangaus laiko tyrinėjimams. Galiu pasigirti, jog pavyko. Tam tikslui dar prieš žūklę užsisakėm maistą iš kavinės į sektorių, turėjom apie 160 kg pašarų. Neliko nieko, netgi iškratėm visus skęstančius masalinius… Svarbiausiai buvo taip parinkti taktiką, kad sektoriuje gaudytume abu su Andriumi, o ne vienas dengtume kitą, suprasti žuvų judėjimą jame, nustatyti sektoriaus įpatumus kintant oro sąlygoms (lietus, saulutė dieną, naktis…) Mums sekėsi gerai “skaityti” ežerą: 20-ame sektoriuje pagavome 16-ka karpių, didžiausias buvo 23,2 kg svorio. Ežeras tom dienom buvo visas užimtas žvejų, lijo su nedidelem pertraukelem, dauguma sektorių neturėjo net kibimų. Perėjus į 22-ąjį pagerėjo oras, atšilo, žuvys suaktyvėjo. Vietas parinkau atsižvelgiant į presingą, laikotarpį ir numatomą žuvų aktyvumą. Startavom gerai, taciau mano vieta atrodė geriau negu Andriaus: vienodai stengiantis kibimus gaudavau lengviau. Po pirmos nakties pasiūliau Andriui pailginti dviem metrais metimus, dėl ko masalai atsirastų mažesniame gylyje. Suveikė,- tą dieną jis turėjo daugiau kibimų. Rytui aš, įvertinęs mūsų kibimų statistiką, pailginau dviejų meškerių metimus keturiais ir aštuoniais metrais ir, praktiškai, kiek dirbdavom, tiek ir gaudavom… buvo ir dupletai, ir stovai be meškerių…Į žūklės pabaigą jau buvom suporcijavę pašarus iki pat paskutinio pašėrimo. Nors daugiau lyg ir netrūko. Pažvejojom. Jau trečioje dienoje pradėjom jausti stabilumą, aktyvumo laikotarpius, prieidavo didesni egzemplioriai, taciau taip sportiškai spaudžiant, pradėjo ir raumenis skaudenti, vistik ne Ilgio atstumus mojavom…Paskutini žūklės rytą po kibimo jau tos meškerės nebemesdavau, neužilgo stovas liko tuščias ir tai reiškė, jog žūklė baigta. Šiame sektoriuje pagavom 60 karpių, didžiausias siekė 28 kg. Viso per žūklę turėjom 76, o bendras svoris tikriausiai virš tonos (tiksliai neskaičiavau). Andrius nufilmavo video siužetą ir greitu metu suteiks progą visiems šiek tiek praskaidrinti jau žvarbius vakarus maloniais prisiminimais. Iki greito!
Renaldas
[embedyt] http://www.youtube.com/embed?listType=playlist&list=UU-P0-NeKHtxy3PmfgtQxk6w[/embedyt]
